Prieš
analizuojant patalpų vėdinimo svarbą, susipažinkime, kokie galimi vėdinimo būdai:
• Natūralus vėdinimas
- kuomet
oras patalpose keičiamas natūraliai, per langus, duris ar kitas angas. Šis metodas yra pigus ir lengvai
prieinamas, bet jis ne visada efektyvus, ypač tada, kai oras yra per sausas ar
per drėgnas.
Natūralus namo vėdinimas vis dar
paplitęs įvairaus dydžio namų ūkiuose. Su tokia sistema vėdinimo
kanalai įrengiami vonios
kambariuose, rūbinėse, virtuvėse. Šiuo būdu oras patenka per
stoglangius, langus ar duris. Tačiau subalansuoti natūralius oro mainus šioje situacijoje yra neįmanoma: įeinančio oro kiekis niekada nebus lygus išeinančio oro kiekiui. Tad šis būdas
laikomas ne pilnai efektyviu ir produktyviu.
• Mechaninis vėdinimas
- tam
naudojami specialūs mechaniniai įtaisai, pvz., vėdinimo
ventiliatoriai, kad oras būtų keičiamas. Šis metodas yra brangesnis, bet efektyvesnis, ypač
tada, kai natūralus vėdinimas yra nepakankamas. Pažvelkime į pagrindinius mechaninio vėdinimo tipus detaliau. Standartiniai
ventiliatoriai
turi jungiklį ir veikia įjungimo/išjungimo režimu. Tai paprasčiausias variantas, kai galima patiems nuspręsti, kada reikia išleisti orą, o kada
jo jau „užteks“.
Ventiliatorius su laikmačiu
nereikalauja atskiro valdymo: vėdinimas įsijungia kartu su šviesa ir išsijungia
po užprogramuoto laiko, išėjus iš
patalpos.
Toks algoritmas yra logiškas: pavyzdžiui, pasinaudojus vonios kambariu, vis tiek liks drėgmės ir šilumos, kurią būtina pašalinti per tam tikrą laiką.
Ventiliatorius su drėgmės jutikliu
ir laikmačiu
yra patobulinta ankstesniojo versija.
Laikmatyje ne visada yra pakankamai laiko drėgnam orui pašalinti. Jutiklis nustato drėgmės lygį ir sureguliuoja išmetimo bloko
veikimą pagal nurodytus
parametrus.
Patalpose,
kuriose laikomi viršutiniai drabužiai ir avalynė, būtina užtikrinti gryno oro tiekimą 24 valandas per parą.
Toks ventiliatorius
įsijungia tam tikrais intervalais,
tarkime, 2 valandas tuščiosios eigos / 10
veikimo minučių. Tokio tipo vėdinimas naudojamas rūbinėse ar didelėse
spintose.
Dviejų
greičių
ventiliatoriai
dirba mažiausiu greičiu,
o įjungus šviesą, jie persijungia į sustiprintą režimą.
Ventiliatoriai su fotoelementais
užfiksuoja
judėjimą ir įsijungia žmogui įėjus į
patalpą. Kai išeisite iš
kambario, ventiliatorius
veikia pagal nustatytą laikmatį ir išsijungia.
• Oro kondicionavimui
naudojami oro kondicionieriai, kad būtų reguliuojama temperatūra, drėgmė ir oras patalpose. Šis metodas yra brangus, bet efektyvus, ypač
tada, kai norite pasiekti konkrečias temperatūros ar drėgmės reikšmes. Oro kondicionieriai gali būti
naudingi vasarą, kai temperatūros gali būti per didelės ir drėgmė per aukšta, taip pat žiemą, kai oras
gali būti per sausas. Tačiau
kondicionierius naudoti rekomenduojama atsargiai, kad nebūtų kenkiama žmonių sveikatai ar gamtai.
• Rekuperaciniam vėdinimui
naudojami specialūs įtaisai, kurie išgauna orą iš patalpų, atskirai atskiria šilumą ir drėgmę ir
paskui grąžina švarų orą į patalpas su
nedidėliu šilumos nuostoliu (7-10 %). Šis metodas yra efektyvus, ekologiškas ir yra būinas A++ namų naudingumo pasiekimui, tačiau jis yra
brangesnis nei natūralus ar mechaninis vėdinimas. Rekuperacinio vėdinimo sistema yra sudaryta iš vamzdžių, kurie leidžia orui cirkuliuoti tarp vidaus ir išorinio
vieneto, taip pat iš specialių
filtrų, kurie valo
orą nuo dulkių,
alergenų ir kitų kenksmingų dalelių. Sistemoje taip pat yra specialūs šilumos
mainai, kurie leidžia išlaikyti
pastovią temperatūrą
ir drėgmę. Rekuperacinis vėdinimas gali būti naudojamas bet kokiose patalpose, tačiau ypač naudingas dideliuose pastatuose, kuriuose yra daug žmonių (pramoniniai, komerciniai ar viešbučiai). Jis yra
efektyvus ir ekonomiškas, nes leidžia
taupyti energiją ir sumažinti sąnaudas,
susijusias su klimato kontrolės sistemų
naudojimu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad rekuperacinio vėdinimo sistema turi būti
reguliariai prižiūrima ir valoma, kad būtų išvengta oro taršos ir būtų palaikomas optimalus jos
veikimas. Be to, svarbu pasirinkti tinkamą sistemą, atsižvelgiant į pastato dydį ir paskirtį, kad būtų užtikrintas
geriausias rezultatas.
Rekuperacijos
ir vėdinimo terminų paaiškinimas
Rekuperacija
ir vėdinimas yra
susiję procesai, tačiau
jie turi skirtingus tikslus.
Vėdinimas yra procesas, kai į
patalpą
patenka šviežio oro, o iš
patalpos išsiskiria
naudojimo metu atsiradęs užterštas oras, drėgmė,
anglies dioksidas ir kiti teršalai. Vėdinimas padeda išlaikyti patalpos
oro kokybę, palaikyti komfortą ir užtikrinti sveiką aplinką. Vėdinimas taip pat
padeda kontroliuoti drėgmę, sumažinti
druskos susidarymą ir išlaikyti pastato
struktūros vientisumą.
Rekuperacija
yra procesas, kuriuo energija, kuri paprastai būtų išskiriama kaip šiluma arba atliekamosios dujos,
yra sugrąžinama ir panaudojama dar kartą. Tai naudinga pastatuose
ar transporto priemonėse, kuriose daug energijos naudojama ir kurios reikalauja
daug šilumos ir energijos.
Pastatuose
rekuperacija dažniausiai naudojama šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose. Pavyzdžiui, šilumos siurbliuose, kurie naudoja orą
ar žemės šilumą kaip šaltinį,
rekuperacija gali būti naudojama, kad sugrąžintų dalį oro kondicionavimo sistemos išmetamos šilumos ir ją panaudotų šildymui.
Taigi,
nors vėdinimas ir rekuperacija yra susiję procesai, jie turi skirtingus tikslus
ir taikymo sritis. Vėdinimas
padeda išlaikyti patalpos oro kokybę, o rekuperacija padeda
sutaupyti energiją ir panaudoti ją efektyviau, sumažinant energijos sąnaudas ir teršalų
emisiją.
Dar
prieš keletą dešimtmečių senų konstrukcijų pastatai dėl nusidėvėjimo ir blogos
izoliacijos buvo netinkami gyventi ar kitaip eksploatuoti: plyšiai duryse ir
tarp langų bei vėdinimo nebuvimas sąlygojo šilumos nutekėjimą iš patalpų į lauką.
Praktiškai vieninteliai tiesioginiai vėdinimo kanalai buvo vonios ir tualeto
kambariuose.
Tačiau
bėgant laikui, statybos technologijos sparčiai ištobulėjo, seni pastatai yra
prižiūrimi ir renovuojami, o netinkamai suprojektuoti ir pastatyti pastatai griaunami arba perstatomi, kad atitiktų
reikalavimus. Naujai sukurtos, gerai šilumą
izoliuojančios medžiagos, plastikiniai ar aliuminio langai patikimai išlaiko
šilumą ir suteikia didelį komfortą. Tačiau ne tik dėl kokybiškų medžiagų namai
(statiniai) tapo energiškai efektyvūs: sienos storis, tinkama stogo danga, šilumos
izoliacijos tipas ar apšiltinimo būdas padidina bendrą statinio kokybę.
Tačiau,
jeigu name nėra geros vėdinimo sistemos, vien tik brangūs langai ar durys neapsaugos nuo kvapų,
dulkių ir triukšmo patekimo į patalpų vidų. Siekiant kvėpuoti kokybišku
oru, būtinas patalpų vėdinimas.
Atsižvelgiant
į patalpų
dydį, paskirtį ir reikalavimus, turėtumėte pasirinkti tinkamiausią vėdinimo būdą, kad užtikrintumėte sveiką ir
komfortišką patalpų
aplinką. Tuo tarpu, reikėtų atsižvelgti į privačių namų
statybos reikalavimus
ir naujos A++ gyvenamųjų namų
ir administracinių pastatų statybos reikalavimus.
Vėdinimas yra glaudžiai
susijęs su vėsinimu ir šildymu, tačiau tokia sistema turi būti
teisingai apskaičiuota ir įdiegta. Būtent inžineriniai
sprendimai padaro būstą
šiuolaikišku ir patogiu.
Renkantis vėdinimo sistemą, būsto savininkams
rekomenduojama remtis trimis svarbiausiais veiksniais: efektyvumu, kainų politika
bei komfortu.
Straipsnį
paruošė STATVILA
(MB “Statome
Vilnių”) - privačių gyvenamųjų namų statybos meistrai.
Dėl
informacijos, patarimų arba užklausų
prašome kreiptis:
Elektroniniu
paštu: info@statvila.lt
arba telefonu +370 679 03408
Internetinė
svetainė: https://www.statvila.lt
